O ką, jei į šį nemalonų įvykį pažvelgtume iš kitos pusės?
Žmogus paprasčiausiai nebenori su tavimi būti ir tik tu pats/pati nusprendi laikyti save „pamestu”, „paliktu” ir t.t.
Juk visi tie „paliktieji” praktiškai visada įsmunka į „paliktumo” režimą – įsikimba į žmogų, kankinasi ir gadina sau gyvenimą šimtais kitų pačių įvairiausių būdų.
Ar įjungsite savyje šį režimą, ar atsidursite šioje būsenoje – tai išimtinai jūsų pačių asmeninis pasirinkimas ir sprendimas.
Taip, žinoma, išsiskyrimas visada sukelia daug nemalonių emocijų. Ir netgi galima pajausti savotišką iškreiptą, nesveiką malonumą, atsidūrus tokioje būsenoje. Galima palaikyti ir netgi sustiprinti kančias liūdnomis dainomis, analogiškais filmais, mintimis – visa tai kai kam tampa ganėtinai patrauklia idėja.
Tačiau išsiskyrimas – tai dar ne visa ko pabaiga.
Nepalikite, nepameskite patys savęs!
Visos tos kančios atsiranda ir plėtojai pačios. O dabar įsivaizduokite, kaip greitai jos jus suės, jeigu dar ir jūs patys jas savimi šersite.
Jūs tikrai norite būtent šito?
Jeigu taip, tuomet pasiruoškite ilgam, kankinančiam kapanojimuisi iš tos kančių pelkės.
Tačiau visgi norisi tikėti, kad jūs suprasite, kokia didelė tai klaida…
