Brangus ne tas žmogus, su kuriuo gerai, o tas, be kurio blogai.

Ar kada nors turėjote priklausomybę nuo meilės? Jums žinoma ši skausminga būsena? Jeigu taip, reiškia, norėjote kuo greičiau atsikratyti šio psichinio skausmo ir kančios.

Galima išskirti kelias pagrindines klaidas, kurias daro dauguma žmonių, kenčiančių priklausomybę nuo meilės:

Kas 30 minučių tikrinate savo mylimo žmogaus socialinius tinklus. Rašinėjate žinutes, kad išsiaiškintumėte santykius ir dažnai skambinėjate. Žinutės ir skambučiai šioje situacijoje jūsų partnerį/partnerę tik dar labiau erzina ir žmogus ima nuo jūsų tolti, užuot artėjęs. Jam vis labiau stiprėja įsitikinimas, kad šių santykių atnaujinti neverta.

Kasdien pasakojate draugams/draugėms ir kolegoms darbe apie savo nelaimingą meilę ir kaip tasai žmogus niekšiškai su jumis pasielgė. Kai šitai darote, jūs paprasčiausiai neleidžiate kraujuojančiai žaizdai užgyti, nuolat ją iš naujo išdraskote.

Imate manyti, kad esate niekam nereikalingi. Kad daugiau niekada gyvenime nieko nesutiksite ir mirsite vienatvėje. Nuolat knaisiojatės savyje, ieškodami patvirtinimų, kad su jumis kažkas negerai.

Nuolat sėdite internetiniuose puslapiuose, kurių tematika – nelaiminga meilė. Godžiai skaitote kitų žmonių ašaringas istorijas. Tai niekaip nepagerins jūsų būklės. Jūs viso labo pasigausite neapykantos „tam ožiui” arba „tai šliundrai” virusą ir įklimpsite į dar sunkesnę būseną.

Imate persekioti meilės objektą, tykote jo palei darbovietę ar kitose jo lankomose vietose. Galite užgriūti į „svečius” vėlų vakarą prieš būsimą darbo dieną, aiškindami, kad labai pasiilgote. Šlaistotės po mylimo žmogaus kiemą ir spoksote į jo buto langus.

Iš sielvarto imate išgėrinėti, bandydami skausmą paskandinti alkoholyje. Alkoholis kartais suteikia laikiną užmarštį, o paskui mintys apie mylimą žmogų grįžta su nauja jėga ir galvoje vėl sukasi liūdni prisiminimai. Išgėrus nuslopintas skausmas atsigauna, dar labiau sustiprėja. Nes tu jam, skausmui, parodei, kad jo bijai ir nori užsimiršti.

O pati svarbiausia ir dažniausiai pasitaikanti klaida – jūs uždraudžiate sau kentėti, visais įmanomais būdais stengiatės vengti emocijų ir minčių apie savo buvusį mylimą žmogų. Minčių vengimas suveikia kaip treniruoklis. Nuo to liūdnos mintys tik dar labiau stiprėja ir nuotaika slysta į bedugnę, iš kurios paskui bus labai sunku išsikapstyti savarankiškai.