Yra tam tikros konkrečios sąlygos, kuriose vaikai užauga savarankiškais žmonėmis. Suprantama, pasitaiko įvairių nenumatytų, nestandartinių situacijų. Tai, kaip vaikas gali jas suvokti, priklauso nuo jo paties, bet jeigu kalbėsime apie tą atsakomybės dalį, kurią gali prisiimti vienas iš tėvų, tai svarbūs bus štai šie dalykai.

Suformuokite stabilų prisirišimą

Pateiksiu pavyzdį. Vaikai žaidžia smėlio dėžėje. Mama sėdi ant suoliuko netoliese. Vaikui svarbu suprasti, kad ji yra prieinama kontaktui, todėl karts nuo karto prieina prie jos, kad parodytų žaisliukus ar ką tik „iškeptus” smėlio pyragus. Jeigu šiuo momentu vaikas supras, kad mama nepasiekiama nei emociškai, nei fiziškai, jis jau negalės tyrinėti pasaulio per žaidimus su kitais vaikais, o ieškos būtent kontakto su mama. Jeigu dėl kokių nors priežasčių mama bus nepasiekiama fiziškai ar emociškai ypatingai dažnai, vaiko raida pasaulio pažinimo ir savarankiškumo kryptimi sulėtėja, jeigu tai vyksta sistemingai, vaikas bus rimtai traumuojamas. Dėl to prisirišimo ir kontakto stabilumas yra be galo svarbus veiksnys.

Sumažinkite nerimą

Jei vaikas pargriuvo, suklupo, tai dažnai jį labiau gąsdina ne pats nemalonus įvykis, o mamos reakcija, kuri ima rėkti, išsigąsta arba dar labiau įtvirtina savo išgąstį perdėtu glamonėjimu, dėmesiu arba atvirkščiai – piktais žodžiais, priekaištais, barimu. Jei vaikas užsigavo, verta skirti jam dėmesio, tačiau ne tokio, tartum būtų įvykusi pasaulinio masto katastrofa. Kad ir kas atsitiktų, elkitės ramiai.

Mažiau nerimaujančios ir visko bijančios mamos vaikas irgi mažiau nerimaus bei baiminsis, todėl padirbėkite su savimi šioje sferoje. Jūsų nerimas persiduoda vaikui, o nuolatinė baimė trukdo ugdytis savarankiškumą.

Skatinkite aktyvumą ir savarankiškumą

Pavyzdys. Jei vaikas nukrito, neskubėkite jo kelti, jeigu jis gali tai padaryti pats. Ramiai ir geranoriškai paraginkite jį, kad pats atsistotų ir jei rezultatas bus teigiamas, pagirkite už tai.

Jeigu vaikas nori, kad jūs jam ką nors nupirktumėte ir jūs neprieštaraujate, duokite jam pinigų, tegul nusiperka pats, jūsų akivaizdoje, jeigu jis tam ne per mažas.

O dar geriau pasakyti, pavyzdžiui: „štai šis ir anas žaislai kainuoja maždaug tiek pat, kurį pasirinktum?” Suteikite savo vaikui laisvę pasirinkti savarankiškai.

Tokius pratimus galite sugalvoti patys, svarbiausia, kad jie skatintų:

• netgi nedidelių, tačiau savarankiškų sprendimų priėmimą;
• tegu nedidelės, tačiau atsakomybės prisiėmimą;
• skatintų tyrinėti pasaulį;
• skatintų savarankiškus veiksmus.

Kalbėkite kaip suaugęs žmogus

Neretai mamos laužo, iškraipo balsą bei kalbą, šnekėdamos su vaiku. Kalbėkite savo įprastu balsu, tonu ir stiliumi, kaip kalbate su suaugusiaisiais.

Išvada:

Svarbiausias dalykas, kurį reikėtų įsisavinti, yra tai, kad vaiko vystymasis ir jo savarankiškumas tiesiogiai priklauso nuo jūsų pačių aktyvumo ir savarankiškumo, todėl pirmiausia padirbėkite su savimi.

.