Žmonės, kurie gyvena šalia, gali nuvilti. Dar daugiau: jie būtinai nuvils kažkuriuo momentu. Jie padarys kažką tokio, kas bus jums visiškai nepriimtina. Bet jie liks artimi ir brangūs. Ir jie bus šalia. Ir tuo momentu, kai galbūt jais nusivilsite ne tik jūs, bet ir visi aplinkiniai, jiems labai reikės jūsų palaikymo, o ne priekaištų ir pamokymų.
Meilė – tai priėmimas
Ką daryti, kai šalia esančiam žmogui reikia jūsų palaikymo, o jūs nieko negalite iš savęs išspausti, išskyrus pasmerkimą ir kritiką? Jums visiškai nepatinka tai, ką daro artimas žmogus.
Kaip mylėti kitą, kai mylėti nesinori? Vis tiek reikia mylėti!
Štai jūs žvelgiate į kitą žmogų ir siunčiate jam mintis: „Tu susidorosi! Tau viskas pavyks ! Tu – toks, koks esi, ir aš priimu tave tokį! Aš gerbiu tavo patirtį.“
Ir nebūtinai reikia tuo metu nutaisyti veido išraišką, kad esate viskuo patenkinti. Galima pykti ir mylėti, būti įsižeidusiam ir mylėti, galima mylėti ir atvirai reikšti savo nuomonę.
Meilė – pirmiausia priėmimas. Jūs pripažįstate kito žmogaus teisę į jo asmeninį gyvenimą, į jo klaidas, į jo patirtį, į jo atsakomybę už savo patirtį.
Žmonės labai dažnai painioja meilę su būsena, kai kažkas patinka. Todėl ir kelia sąlygas. „Aš tave mylėsiu, jeigu… tu būsi man naudingas.“
Jeigu jūs palaikote artimus santykius su žmogumi ir neduodate jam meilės, tai bus vartotojiški santykiai. Jūs prekiaujate savo meile, darydami kitą sau patogiu. Mylėk arba išeik!
Kai jūs priimate kitą tada, kai jis jus nuvilia, jūs savaime priimate save ir savo trūkumus. Mokotės mylėti save tokį, koks esate. Save visą. Tai yra kelias į tikrą meilę sau.
Meilės dėsnis yra toks: kai imame labiau mylėti save, tada pradedame labiau mylėti ir kitą. Tokiu būdu auginame savo sugebėjimą mylėti.
Meilė – tai ne atverta širdis visiems ir visada. Tai ne rūpesčio, gerumo srautas.
Dalyti meilę ten, kur jos niekas neprašo, – tai tyčiojimasis iš savęs. Galima gyventi meilės būsenos, transliuoti palankumą kitam žmogui ir kartu nekankinant jo savo dėmesiu, kurio jis nevertina. Tačiau, jeigu pasirinkote tą žmogų ir einate su juo tuo pačiu keliu, vadinasi, jūs pasirinkote mylėti.
Duodami avansu pasitikėjimą ir meilę, mes padedame kitam palūžusiam žmogui atsitiesti. Bet jeigu imsime auklėti ir priekaištauti, tai visai pribaigsime jį.
Gyvenant kartu kito žmogaus siela būna visai šalia. Ir taip lengva ją sužeisti. Todėl elkitės atsargiai!
Ateis laikas ir žmogus būtinai atsities, atsistos ant kojų. Ištiesins nugarą ir nukreips žvilgsnį į priekį. Ir jis įgaus jėgų būtent iš jūsų palaikymo. Ir tada jis tikrai suras laiko jums. Suras šiltų žodžių. Ir pasidalys savo meile. Ir jis taps jums dar artimesnis ir brangesnis.
