Yra pakankamai daug šeimų, kuriose vyras patiria žmonos spaudimą ir atsiduria jos valdžioje. Vyrui tokiuose santykiuose sunku. Kartais savijauta tokie prasta, kad jis tiesiog „išjungia” save, kad nereiktų suvokti, kas realiai vyksta. Ramina save, kad viskas gerai.
Tai – klasikinis tirono aukos elgesys. Moteriai tapti tirone žymiai lengviau, negu vyrui, kadangi smurtas dažniausiai siejama su vyrišku elgesiu, o moterys bet kokiu atveju automatiškai laikomos baltomis ir pūkuotomis.
O ir skųstis, kad žmona tave trypia, kažkaip nevyriška. Tai ir yra toji spraga, kuri suteikia mūsų aprašomoms moterims galimybę įsisiautėti pilna jėga.
Tokia moteris iš pat pradžių atmeta prielaidą, kad partneris gali turėti gerą valią. Ją kamuoja baimė likti vienai, pasirodyti prastesne už drauges, nepateisinti tėvų lūkesčių, nespėti laiku pagimdyti. Meilė čia – dešimtoje vietoje, ji apskritai neprivaloma. Svarbiausia – kaip nors susimedžioti, įsigyti vyrą ir kuo tvirčiau supančioti.
Vyras jau nuo pat pirmo susitikimo atsiduria gudriai suregztose moters schemose. Jį labai greitai supažindina su šeima. Pakankamai greitai suteikia prieigą prie kūno, o po to – viskas, spąstai užsitrenkia.
Moteris reikalauja įteisinti santykius, nes įvyko „nuodėmė“, arba pateikia suveikusį nėštumo testą. Sutrikęs, pasimetęs vyras vykdo jos reikalavimus, nors galbūt visiškai nesiruošė ilgam su ta moteriške bendrauti. Jį paprasčiausiai išmuša iš pusiausvyros beprecedentinis moters spaudimas.
Toliau – jis pradeda bendrauti tik su tais, su kuriais ji leidžia bendrauti. Ji taip pavydi, kad netrukus jis ir pats nutraukia ryšius, kad neužgriūtų damos rūstybė. Moteris pati sprendžia, kaip jiedu pramogaus, kur lankysis, ką pirks, kur jos vyras dirbs ir kuo rengsis. Dabar ji viena viską sprendžia. Visus pinigus, kuriuos jis uždirba, ji taip pat pasiima sau.
Taip pat ji sprendžia, kiek vaikų turės šeima, ir jai vienodai rodo, kokia vyro nuomonė šia tema. O vaikai šioje schemoje yra labai svarbūs, kadangi būtent jie neleis vyrui pagaliau kaip nors atsikratyti šia furija.
Palaipsniui toks žmogus smarkiai pasikeičia. Eisena darosi netvirta, nepasitikinti, žmogus vaikščioja tarsi susikūprinęs nuo kažkokios naštos. Jis nustoja bendrauti su senais draugais. Pamatęs moteris, jis jau automatiškai nuleidžia akis, net jeigu šalia nėra žmonos.
Tokie santykiai sugriauna žmogaus asmenybę.
Jeigu jis pamėgins ištrūkti, pabėgti, žmona neabejotinai atkeršys per vaikus, nuteikdama juos prieš tėvą. O ir vaikams po skyrybų klius daug smarkiau, juk tironė negali gyventi nieko neterorizuodama. Pamėginti atkurti santykius su vaikais tėvui bus galima tik tada, kai vaikai užaugs ir pradės gyventi savo, o ne mamos protu.
Tokie santykiai nėra normalūs. Nereikia sau meluoti ir savęs apgaudinėti. Jie griauna, naikina, žlugdo vyrą ir jo asmenybę. Verčia pavirsti apgailėtina ir užguita savo paties parodija. Nereikia stengtis išsaugoti santykių su tironais, nuo jų reikia bėgti.
Santykiai, kuriuose esama meilės, yra visiškai kitokie. Tikruose, sveikuose santykiuose žmogui gera. Ir jums reikia suspėti tai sužinoti, pajausti, pagyventi taip, kaip gyvena normalūs žmonės, kol dar nevėlu.
