Ar mokate kalbėtis su savo vaikais?

Originalas

Daugumai tėvų tenka smarkiai stengtis bent jau nešauktų ant vaikų, nekalbant apie normalų bendravimą. Tačiau kalbėtis su vaikais visiškai nesudėtinga ir tikrai malonu – jeigu mokame tai daryti.

Nevaisingi pokalbiai

Daugumai tėvų nepatinka, kaip su jais bendrauja jų vaikai. “Jis man nieko nepasakoja! Neatsako į klausimus!”- piktinasi jie. Bet ne tai blogiausia. Kai kurie apskritai nepastebi, kad jų pokalbiai su vaikais neturi jokios prasmės. “Buvai mokykloje?”- “Taip”.- “Na ir kaip?”- “Normalu”.- “Tave kvietė?”- “Ne” Žinoma, tėvams atrodo, kad vaikai jų negirdi, kad reikia šaukti, jog jie sureaguotų.

Vaikai iš tiesų priešinasi pokalbiams su tėvais, jiems nepatinka, kai sakomi pamokslai, kai jų elgesys aptarinėjamas arba kritikuojamas. Jie mano, kad tėvai apskritai daug kalba. Pagaliau vaiko ir tėvų pokalbis labiau panašus į du monologus, kurių vieną sudaro kritika ir pamokymai, o kitą – neigimai ir skundai. Kad neverstų vieni kitų kentėti, tėvams ir vaikams reikalingas kitas tarpusavio santykių tipas.

Viskas turi būti kitaip

Kitas santykių tipas pagrįstas pagarba ir reikalauja, kad supratimas būtų reiškiamas prieš patarimus ir pamokymus. Pavyzdžiui, sūnus labai supyko: jo klasės iškyla atidėta dėl lietaus. Tradiciniai mamos komentarai: “Nėra ko pykti- nieko nepakeisi!”, “Kitą kartą nueisite”, “Na, aš juk nekalta, kad pradėjo lyti, kodėl tu ant manęs pyksti?” Būtų geriau, jei mama vietoj to pagalvotų: “Suprantama, jis labai nusiminė, kad iškylos nebus. Jis nusivylęs. Jis nori šiuo jausmu pasidalinti su manimi ir parodo, kaip pyksta. Jis turi teisę taip reaguoti. Aš padėsiu jam nusiraminti, parodysiu, kad suprantu ir gerbiu jo jausmus”.

Garsiai mama gali pasakyti maždaug taip: “Tu, žinoma, labai nusivylęs?- “Taip”.- “Tu juk taip norėjai eiti į šią iškylą!”- “Savaime suprantama!”- “Skaudu: jau susiruošėme ir staiga pradėjo lyti”.- “Taip… Na, gerai, kaip nors kitą kartą”. Sūnui nėra prasmės pykti ir ginčytis su mama kaip įprastai, juk ji visiškai jį palaiko!

Tokio bendravimo su vaiku nauda akivaizdi. Kai vaikas yra valdomas stipraus jausmo, jis nieko neklauso. Jis negali priimti nei patarimo, nei paguodos, nei kritikos. Jis tik nori, kad būtų suprastas. Tačiau jis negali ir nenori smulkiai paaiškinti savo jausmų, tėvai patys turi juos nuspėti. Kai vaikas jums sako: “Šiandien mokytoja mane barė”, neverta aiškintis smulkmenų. Nereikia jo smerkti: “Turbūt tu to nusipelnei?” Nereikia gailėti: “Vargšelis!”

Tėvai turi jam parodyti, kad supranta, jog jis yra pasimetęs, nuskriaustas, nori atkeršyti. Suprasti, ką jis jaučia, nėra sudėtinga. Tėvai žiūri į vaiką, jo klausosi, o taip pat pasikliauja savo emocine patirtimi. Kiekvienas žino, ką reiškia prie visų gauti pylos. Jeigu tėvai atsakys: “Turbūt tau buvo labai nemalonu” arba “Įsivaizduoju, kaip tu supykai”, tuomet vaikas pamatys, jog tėvai jį supranta.

Stiprus jausmas nepradingsta, kai vaikui sakoma: “Negerai taip pykti”, “Pamiršk, tai menkniekis”. Tačiau jis bus ne toks intensyvus, kai bus užjaustas ir suprastas.

Kalbame naujai

Psichologai duoda keletą bendrų patarimų, kaip pokalbio metu parodyti vaikui, kad jūs suprantate ir gerbiate jo jausmus.

Nuo įvykių prie santykių. Kai vaikas klausia arba pasakoja apie kokį nors įvykį, kartais teisinga atsiliepti ne į patį įvykį, o į su juo susijusius jausmus. Pavyzdžiui, dukra pasiskundė, kad pastaruoju metu dovanų jai dovanojama mažiau, nei broliui. Neverta to neigti, aiškinti, kad brolis vyresnis, ir žadėti atstatyti teisingumą. Vaikus labiau jaudina tėvų požiūris į juos, nei gautų dovanų kiekis ir dydžiai. Tiesiog apkabinkite dukrą ir pasakykite: “Tu bijai, kad tave myliu mažiau, nei brolį? Visiškai ne”. Tuo pačiu išblaškysite jos nuogąstavimus.

Nuo įvykių prie jausmų. Pavyzdžiui, dukra namo grįžo susijaudinusi ir papasakojo, kad jos draugę berniukai pastūmė į balą. Vietoj smulkmenų aiškinimosi galima pasakyti: “Įsivaizduoju, kaip tu supykai,- ir pridėti:- O tu nebijai, kad jie gali ir tave nuskriausti?” Pajutusi mamos užuojautą, dukra greičiausiai ryžtingai atsakys: “Tegul tik pabando!” Jeigu pradėsite pamokslauti arba išreikšite perdėtą susirūpinimą, baigtis gali būti ne tokia sėkminga.

Nuo bendro prie privataus. Kai vaikas įvertina save ir savo galimybes, neverta paprasčiausiai sutikti arba iškart ginčytis. Pasakytą reikia papildyti žodžiais, kurie parodys, kad jūs jį suprantate.

Pavyzdžiui, sūnus sako: “Man nesiseka matematika”. Nieko gero neduos nei graudus patvirtinimas: “Taip, tau ji nesiseka”, nei atkaklus neigimas: “Na, ką tu, ne viskas taip blogai”, nei pamokslavimai: “Jeigu tu daugiau mokytumeisi, reikalai pagerėtų”.

Skubotai suteikta pagalba gali sugriauti vaiko pasitikėjimą savo jėgomis, o po tiesioginės įtakos jis ateityje nenorės jums patikėti savo nuogąstavimų. Į šią frazę geriau būtų taip atsakyti: “Turbūt tu bijai, kad mes tavimi nusivilsime?” Arba taip: “Mes tikime, kad darai viską, ką gali”.

Vaikai dažnai tėvams pareiškia apie savo kvailumą, ir tie puola juos raminti ir perkalbėti. Tačiau priversti vaiką tuojau pat pakeisti nuomonę apie save neįmanoma. Vienas berniukas pasakė savo tėvui: “Suprantu, kad tu nori, kaip geriau, bet aš ne toks kvailas, jog patikėčiau, kad esu protingas”.

Tėvai turi parodyti, kad jie supranta, kokie sudėtingi jausmai slypi už šių paprastų įsitikinimų. “Aš kvailas”.- “Tu iš tiesų manai, kad blogai suvoki?”- “Taip”.- “Tu stipriai dėl to pergyveni?”- “Taip”.- “Tu bijai gauti blogą pažymį ir pasakyti kažką ne taip, todėl stengiesi mažiau atsakinėti?”- “Taip”.- “Žinai, aš visai nemanau, jog esi kvailas. Tačiau tu gali būti kitos nuomonės apie save”.

Po tokio pokalbio vaikas gali pagalvoti: “Mano tėvai mane supranta. Jeigu jie nelaiko manęs kvailu, galbūt iš tiesų taip yra?” Vaikas pajus pasitikėjimą savo jėgomis ir pasistengs tapti tokiu, kokiu jį mato tėvai.

Veidrodis

Žmonės retai (tame tarpe ir vaikai) kada jaučia vienodai. Jie myli savo tėvus, brolius, seseris, mokytojus, draugus ir tuo pačiu jų nepakenčia. Kaip tėvams ir būtų sunku pripažinti savo vaikų dvigubų jausmų egzistavimą, tačiau reikia tai padaryti. Kad namuose nebūtų nereikalingų konfliktų, vaikai turi žinoti, kad panašūs jausmai visiškai natūralūs ir normalūs.

Reikia juos reikšti balsu, tuo pačiu pripažįstant jų esamumą: “Tu myli savo brolį, tačiau kartais jis tave tiesiog siutina”, “Tu nežinai, ką daryti: gerai būtų nuvažiuoti į stovyklą, bet ir su draugais skirtis nesinori”. Na, o pakenkti santykiams su vaiku gali pasakymas: “Tu pats nežinai, ko nori! Šiandien tau patinka tavo draugai, o rytoj tu jų neapkenti! Kaip nors apsispręsk”.

Vaikams sudėtinga susigaudyti savo jausmuose. Jiems neramu, kad patiria tokias prieštaringas emocijas tų pačių žmonių ir įvykių adresu. Tėvai gali išmokyti juos atpažinti savo jausmus. Kalbėdami su vaiku jūs turite aiškiai įvardinti tas emocijas, kurias jis patiria. Ir pripažinti jo teisę į tas emocijas. Tuomet vaikas turės galimybę savarankiškai išsiaiškinti, kaip jam elgtis toliau. Juk kaip nesvarstyk, tai jo gyvenimas.


DAUGIAU ŠIA TEMA

Amžinai nepatenkinta mama Ar pasitaiko dienų, kai pastoviai niurzgate? Tiksliau, reikėtų paklausti, ar pasitaiko dienų, kada neniurzgate? Niurzgėjimui galima rasti krūvą patei...
Tarsi ne mano vaikas! "Kaipgi taip? Tokia miela mergaitė augo. Mandagi, draugiška, o dabar tarsi ne mano vaikas! Pastoviai ginčijasi, priešgyniauja, balsą kelia. Įsivaizduo...
Vaikų atminties ypatumai Iki 9 metų amžiaus vaiko atmintis skiriasi nuo suaugusio žmogaus atminties. Vaikas įsimena žodžius, mintis ir konkrečius veiksmus. Kadangi sugebėjimas...
Kodėl svarbu pradėti ugdyti empatiją ankstyvoje va... Daugelis tėvų ima nerimauti pastebėję savo vaikų savanaudiškumą. Visi nori, kad jų vaikai rūpintųsi kitų žmonių gerove, būtų švelnūs ir atjaučiantys. ...
Nemylinčios motinos melas Žalojantys žodžiai Mūsų kultūra linkusi sumenkinti žeidžiančių motinos žodžių įtaką, tačiau dabar norėtųsi pakalbėti apie šią problemą, žvelgiant šie...
Būti mergaitės tėvu. Instrukcija išmintingam tėvui... -Sveikinu! Jūs turėsite dukrą! - sako daktaras, išėjęs iš kabineto. Nuo šio momento jūs nustojate būti tiesiog vyru. Jūs tampate tėčiu. Kol kas būsim...
Paauglio savivertė psichika.eu Psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė Savivertė – tai apibendrinta žmogaus nuomonė apie save ir apie tai, kiek jis yra vertin...
Kodėl berniukams sunkiau mokykloje? Australijoje visi šešiamečiai privalo lankyti mokyklą. Realybėje gi dauguma tėvų atiduoda vaikus į pradinę mokyklą iškart, kai jiems sukanka 5 metai. ...
Meilė ir agresija ekrane Originalas Kaip bebūtų keista, labiausiai traumuojantys vaiko psichiką yra ne meilės ar agresyvūs siužetai (išskyrus, žinoma, juodą pornografiją arba...
Penkios mamų rūšys. Ir jų vaikai Mama perfekcionistė. Pernelyg kontroliuojanti ir reikli moteris, kuriai labai svarbu, ką pagalvos kiti žmonės. Jai svarbu, kad vaikai teisingai maitin...
Šeima ir mokykla kaip neurotikų fabrikas -Tu ką - visai bukas? Ką čia pridirbai? -Aš norėjau... -Ko tu norėjai?! Tau lietuviškai pasakyta - iš pradžių rašai vardą, paskui - pavardę. O tu?! ...
Pradinė mokykla. Berniukų ir mergaičių skirtumai... Pedagoginėje literatūroje daug rašoma apie tai, kad vaikai skiriasi savo temperamentu, žinių įsisavinimo būdais ir kitomis charakteristikomis. Visa ta...
Kaip meluojame savo vaikams ir net nesusimąstome Vaikai priima viską, ką kalba suaugusieji už gryną pinigą. O tėvai be jokios sąžinės tuo naudojasi, pastoviai tai šen, tai ten meluodami. Kartais kalb...
Svarbi auklėjimo formulė Gimė vaikas. Ką tik iškeptiems tėvams - nauja misija: užauginti pasauliui naują žmogų. Kad augtų sveikas, protingas, laimingas, sėkmingas, patenkintas...
Motiniško pavadėlio ilgis Visi mes suprantame, kad nukirpta bambagyslė - tai tik paprastas faktas, ryšys su vaiku iš tikrųjų nedingsta. Kol vaikas mažas, nešioji jį ant rankų. ...
Priklausomybė nuo atleidimo Pamenu, kai dukra buvo maža ir padarydavo kažką blogo, man buvo negana su ja paprasčiausiai pakalbėti apie tai. Aš negalėdavau nusiraminti, kol neįtik...
Aš mokysiu savo dukrą drąsos, o ne tobulumo Moteris nuo mažens moko būti geromis, mylinčiomis, kantriomis, dėmesingomis, mandagiomis, rūpestingomis, švelniomis ir mielomis. Galima sakyti, mus su...
Ką darome šiandien, kad žinotume, kuo gyvena mūsų ... Dar taip nerašėme. Pasakojam ką darome, nežinome kaip bus (mūsų vaikas dar pakankamai mažas) kai ateis laikas, bet labai tikimės, kad tai suveiks. Ži...
Dukros ir mamos. Amžina bambagyslė Kartą į konsultaciją atėjo jauna moteris. Graži, sėkminga, tačiau veidas pavargęs, prislėgtas. Jai norėjosi pasikalbėti. Tiesiog pakalbėti apie papras...
Vaikai. Ar ne per daug mes juos smaginame? Trys epizodai, iš pažiūros lyg ir skirtingi, tačiau lengvai įsipaišantys į vieną bendrą paveikslą. Ne per seniausiai atkreipiau dėmesį į vieną dalyką...
Perkrauto vaiko požymiai Pabundi dar su tamsa, aštuonias valandas dirbi kaip negras plantacijoje, pakui bėgi į kvalifikacijos kėlimo kursus, muzikos pamoką ir karate treniruot...
Nuomonė: Kada gimdyti vaikus? Egzistuoja dvi koncepcijos: Pirmoji: iš pradžių reikia padaryti karjerą ir pasiekti sėkmę tiek profesionalioje sferoje, tiek kaip asmenybė. Kad turėt...
Kaip užauginti laimingą vaiką. Instrukcija Psichologai sudarė frazių sąrašą, jas būtina sakyti vaikui, kad jis užaugtų pilnaverte asmenybe. Kad mokėtų mylėti ir būti mylimas, kad pasitikėtų sav...
Mokykla – patikrinimas, ar gali tėvai apgint... Atsikeliate dar su tamsa ir žingsniuojate į darbą, kurio nemėgstate. Šiame darbe 6-7 valandas užsiimate kažkuo tokiu, kas jums nepatinka ir kame nemat...
Kaip suprasti paauglių elgesį ir pagerinti tarpusa... psichika.eu Paauglystė – dar vienas iššūkių laikotarpis, neraminantis daugelį tėvų. Kaip bendrauti su vaiku, kuriam tėvų nuomonė tampa nebe tokia sva...