Ar mokate kalbėtis su savo vaikais?

Originalas

Daugumai tėvų tenka smarkiai stengtis bent jau nešauktų ant vaikų, nekalbant apie normalų bendravimą. Tačiau kalbėtis su vaikais visiškai nesudėtinga ir tikrai malonu – jeigu mokame tai daryti.

Nevaisingi pokalbiai

Daugumai tėvų nepatinka, kaip su jais bendrauja jų vaikai. “Jis man nieko nepasakoja! Neatsako į klausimus!”- piktinasi jie. Bet ne tai blogiausia. Kai kurie apskritai nepastebi, kad jų pokalbiai su vaikais neturi jokios prasmės. “Buvai mokykloje?”- “Taip”.- “Na ir kaip?”- “Normalu”.- “Tave kvietė?”- “Ne” Žinoma, tėvams atrodo, kad vaikai jų negirdi, kad reikia šaukti, jog jie sureaguotų.

Vaikai iš tiesų priešinasi pokalbiams su tėvais, jiems nepatinka, kai sakomi pamokslai, kai jų elgesys aptarinėjamas arba kritikuojamas. Jie mano, kad tėvai apskritai daug kalba. Pagaliau vaiko ir tėvų pokalbis labiau panašus į du monologus, kurių vieną sudaro kritika ir pamokymai, o kitą – neigimai ir skundai. Kad neverstų vieni kitų kentėti, tėvams ir vaikams reikalingas kitas tarpusavio santykių tipas.

Viskas turi būti kitaip

Kitas santykių tipas pagrįstas pagarba ir reikalauja, kad supratimas būtų reiškiamas prieš patarimus ir pamokymus. Pavyzdžiui, sūnus labai supyko: jo klasės iškyla atidėta dėl lietaus. Tradiciniai mamos komentarai: “Nėra ko pykti- nieko nepakeisi!”, “Kitą kartą nueisite”, “Na, aš juk nekalta, kad pradėjo lyti, kodėl tu ant manęs pyksti?” Būtų geriau, jei mama vietoj to pagalvotų: “Suprantama, jis labai nusiminė, kad iškylos nebus. Jis nusivylęs. Jis nori šiuo jausmu pasidalinti su manimi ir parodo, kaip pyksta. Jis turi teisę taip reaguoti. Aš padėsiu jam nusiraminti, parodysiu, kad suprantu ir gerbiu jo jausmus”.

Garsiai mama gali pasakyti maždaug taip: “Tu, žinoma, labai nusivylęs?- “Taip”.- “Tu juk taip norėjai eiti į šią iškylą!”- “Savaime suprantama!”- “Skaudu: jau susiruošėme ir staiga pradėjo lyti”.- “Taip… Na, gerai, kaip nors kitą kartą”. Sūnui nėra prasmės pykti ir ginčytis su mama kaip įprastai, juk ji visiškai jį palaiko!

Tokio bendravimo su vaiku nauda akivaizdi. Kai vaikas yra valdomas stipraus jausmo, jis nieko neklauso. Jis negali priimti nei patarimo, nei paguodos, nei kritikos. Jis tik nori, kad būtų suprastas. Tačiau jis negali ir nenori smulkiai paaiškinti savo jausmų, tėvai patys turi juos nuspėti. Kai vaikas jums sako: “Šiandien mokytoja mane barė”, neverta aiškintis smulkmenų. Nereikia jo smerkti: “Turbūt tu to nusipelnei?” Nereikia gailėti: “Vargšelis!”

Tėvai turi jam parodyti, kad supranta, jog jis yra pasimetęs, nuskriaustas, nori atkeršyti. Suprasti, ką jis jaučia, nėra sudėtinga. Tėvai žiūri į vaiką, jo klausosi, o taip pat pasikliauja savo emocine patirtimi. Kiekvienas žino, ką reiškia prie visų gauti pylos. Jeigu tėvai atsakys: “Turbūt tau buvo labai nemalonu” arba “Įsivaizduoju, kaip tu supykai”, tuomet vaikas pamatys, jog tėvai jį supranta.

Stiprus jausmas nepradingsta, kai vaikui sakoma: “Negerai taip pykti”, “Pamiršk, tai menkniekis”. Tačiau jis bus ne toks intensyvus, kai bus užjaustas ir suprastas.

Kalbame naujai

Psichologai duoda keletą bendrų patarimų, kaip pokalbio metu parodyti vaikui, kad jūs suprantate ir gerbiate jo jausmus.

Nuo įvykių prie santykių. Kai vaikas klausia arba pasakoja apie kokį nors įvykį, kartais teisinga atsiliepti ne į patį įvykį, o į su juo susijusius jausmus. Pavyzdžiui, dukra pasiskundė, kad pastaruoju metu dovanų jai dovanojama mažiau, nei broliui. Neverta to neigti, aiškinti, kad brolis vyresnis, ir žadėti atstatyti teisingumą. Vaikus labiau jaudina tėvų požiūris į juos, nei gautų dovanų kiekis ir dydžiai. Tiesiog apkabinkite dukrą ir pasakykite: “Tu bijai, kad tave myliu mažiau, nei brolį? Visiškai ne”. Tuo pačiu išblaškysite jos nuogąstavimus.

Nuo įvykių prie jausmų. Pavyzdžiui, dukra namo grįžo susijaudinusi ir papasakojo, kad jos draugę berniukai pastūmė į balą. Vietoj smulkmenų aiškinimosi galima pasakyti: “Įsivaizduoju, kaip tu supykai,- ir pridėti:- O tu nebijai, kad jie gali ir tave nuskriausti?” Pajutusi mamos užuojautą, dukra greičiausiai ryžtingai atsakys: “Tegul tik pabando!” Jeigu pradėsite pamokslauti arba išreikšite perdėtą susirūpinimą, baigtis gali būti ne tokia sėkminga.

Nuo bendro prie privataus. Kai vaikas įvertina save ir savo galimybes, neverta paprasčiausiai sutikti arba iškart ginčytis. Pasakytą reikia papildyti žodžiais, kurie parodys, kad jūs jį suprantate.

Pavyzdžiui, sūnus sako: “Man nesiseka matematika”. Nieko gero neduos nei graudus patvirtinimas: “Taip, tau ji nesiseka”, nei atkaklus neigimas: “Na, ką tu, ne viskas taip blogai”, nei pamokslavimai: “Jeigu tu daugiau mokytumeisi, reikalai pagerėtų”.

Skubotai suteikta pagalba gali sugriauti vaiko pasitikėjimą savo jėgomis, o po tiesioginės įtakos jis ateityje nenorės jums patikėti savo nuogąstavimų. Į šią frazę geriau būtų taip atsakyti: “Turbūt tu bijai, kad mes tavimi nusivilsime?” Arba taip: “Mes tikime, kad darai viską, ką gali”.

Vaikai dažnai tėvams pareiškia apie savo kvailumą, ir tie puola juos raminti ir perkalbėti. Tačiau priversti vaiką tuojau pat pakeisti nuomonę apie save neįmanoma. Vienas berniukas pasakė savo tėvui: “Suprantu, kad tu nori, kaip geriau, bet aš ne toks kvailas, jog patikėčiau, kad esu protingas”.

Tėvai turi parodyti, kad jie supranta, kokie sudėtingi jausmai slypi už šių paprastų įsitikinimų. “Aš kvailas”.- “Tu iš tiesų manai, kad blogai suvoki?”- “Taip”.- “Tu stipriai dėl to pergyveni?”- “Taip”.- “Tu bijai gauti blogą pažymį ir pasakyti kažką ne taip, todėl stengiesi mažiau atsakinėti?”- “Taip”.- “Žinai, aš visai nemanau, jog esi kvailas. Tačiau tu gali būti kitos nuomonės apie save”.

Po tokio pokalbio vaikas gali pagalvoti: “Mano tėvai mane supranta. Jeigu jie nelaiko manęs kvailu, galbūt iš tiesų taip yra?” Vaikas pajus pasitikėjimą savo jėgomis ir pasistengs tapti tokiu, kokiu jį mato tėvai.

Veidrodis

Žmonės retai (tame tarpe ir vaikai) kada jaučia vienodai. Jie myli savo tėvus, brolius, seseris, mokytojus, draugus ir tuo pačiu jų nepakenčia. Kaip tėvams ir būtų sunku pripažinti savo vaikų dvigubų jausmų egzistavimą, tačiau reikia tai padaryti. Kad namuose nebūtų nereikalingų konfliktų, vaikai turi žinoti, kad panašūs jausmai visiškai natūralūs ir normalūs.

Reikia juos reikšti balsu, tuo pačiu pripažįstant jų esamumą: “Tu myli savo brolį, tačiau kartais jis tave tiesiog siutina”, “Tu nežinai, ką daryti: gerai būtų nuvažiuoti į stovyklą, bet ir su draugais skirtis nesinori”. Na, o pakenkti santykiams su vaiku gali pasakymas: “Tu pats nežinai, ko nori! Šiandien tau patinka tavo draugai, o rytoj tu jų neapkenti! Kaip nors apsispręsk”.

Vaikams sudėtinga susigaudyti savo jausmuose. Jiems neramu, kad patiria tokias prieštaringas emocijas tų pačių žmonių ir įvykių adresu. Tėvai gali išmokyti juos atpažinti savo jausmus. Kalbėdami su vaiku jūs turite aiškiai įvardinti tas emocijas, kurias jis patiria. Ir pripažinti jo teisę į tas emocijas. Tuomet vaikas turės galimybę savarankiškai išsiaiškinti, kaip jam elgtis toliau. Juk kaip nesvarstyk, tai jo gyvenimas.


DAUGIAU ŠIA TEMA

Dukros ir mamos "Ir kas tu per išsižiojėlė, rankos iš užpakalio auga!", "Visai trenkta? Kiek kartų galima kartoti!", "Ko vėl nepatenkinta? Visiems nuotaiką gadini!", ...
Ar galima vaikų teises suvokti tik per „galima“?... Vienas labiausiai skaitomų mano įrašų „Psichologinis smurtas prieš… suaugusiuosius“ privertė susimąstyti, kad visgi kalbant apie bet kokią su vaikų „t...
Išankstinė bausmė Rūpindamiesi vaikais, tėvai kartais nueina pernelyg toli. Stengdamiesi užskirsti kelią galimoms negerovėms, dažnai ima ir suformuoja vaikui nepilnaver...
Uždrausti tėvų metodai Bauginančios prognozės Ką sako suaugusieji... "Nelakstyk - sprandą nusisuksi", "Blogai valgysi - tave bet kas galės primušti", "Nesivaipyk - visam l...
Kaip pristabdyti vaikystę, kad ji tęstųsi kuo ilgi... Ar kada susimastėte, kad šiais laikais vaikystė baigiasi labai greitai? Tą „suskaičiavo“ mokslininkai, o ir tiesiog apsidairius matosi, kad dabar vaik...
Kuo baisus Helovynas? Raganos, vampyrai, vaiduokliai, zombiai - šimtaprocentiniai neigiami herojai. Dar daugiau - jie kelia baimę ir atmetimo reakciją. Vadindami šią dieną ...
Nebyli tragedija, apie kurią niekas nekalba Tiesiog dabar, mūsų namuose vyksta nebyli tragedija su pačiais brangiausias mūsų žmonėmis - mūsų vaikais. Vaikai atsidūrė siaubą keliančioje emocinėje...
Nemylimos dukterys ir sunki šeimyninių paslapčių n... Mama, kuri nemyli savo vaiko... Ši tema bene labiausiai nutylima iš visų, be to, tylėti linkusios abi šios dramos pusės. Motinai sunku prisipažinti s...
Kaip išauginti knygų mylėtoją Daugeliui išsilavinusių ir mylinčių tėvų periodiškai iškyla klausimas: kokiu būdu įskiepyti vaikui meilę knygoms? Kiekvienas sutiks, kad skaityti naud...
Paauglio savivertė psichika.eu Psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė Savivertė – tai apibendrinta žmogaus nuomonė apie save ir apie tai, kiek jis yra vertin...
Kaip užauginti laimingą moterį Mergaitė, mergina, moteris - kokie vaizdiniai kyla jūsų vaizduotėje, kai tariate šiuos žodžius? Kas yra moteris jūsų supratimu - trapi švelni gėlelė,...
Kai tėvai aiškinasi santykius Vaikams barniai yra baisiau už rykštes. Būtent taip ir jausdavausi tomis ilgomis dienomis, kai tėvai aiškindavosi santykius. Jų vertybių sistemoje atv...
„Vaiko paklausta – tėvų galutinai atsakyta“ metodi... Originalas Vaikas paklausė. Tėvai atsakė neigiamai ir viskas, klausimas uždarytas, jokių zyzimų, derybų, pakartotinių prašymų, pykčių, po to sekančių...
Rėkianti mama ir vaikas Vaiko požiūris Vaikais suvokia šitą suaugusių, esančių šalia jo, pasaulį ir rūpinimąsi jais, žodžius, poelgius, visiškai kitaip nei mes. Jų požiūris ...
Skaitykite vaikams knygas Skaitymas - tai ne šiaip sena gera šeimos tradicija, o be galo efektyvus metodas vystyti vaiko protą. Skaitymas praturtina žodžių atsargą. Vaikas bet...
Mažieji manipuliatoriai Visi tėvai susiduria su vaikų mėginimais gauti, ko jie nori bet kokia kaina. Dar daugiau, dauguma tėvų net nepastebi to įgimto meistriškumo, kurio pag...
Mamos milijonierės auklėjimas. Vaikai be telefono ... Deni Džonson išaugo vargingoje šeimoje, sulaukusi 17-os pagimdė vaiką, sulaukusi 21-erių - tapo bename, o sulaukusi 23-ejų - užsidirbo savo pirmą mili...
„Sunkus“ vaikas darželyje Originalas Ne vieną kartą teko girdėti, kad darželyje pasitaiko „sunkių“ vaikų, kurie labai trukdo auklėtojoms ir erzina kitų vaikų tėvus, kadangi to...
Kaip organizuoti kokybišką neurozę Trumpa instrukcija pradedantiesiems Pradžiai reikia apsišarvuoti kantrybe. Vaikai yra iš prigimties pasiutiškai ištvermingi ir pirmųjų neurozės požym...
Kaip išmokyti vaiką nemeluoti. Išmintingų tėvų pat... Vaikai pradeda sąmoningai meluoti maždaug nuo 8 metų amžiaus. Iki šio amžiaus jie gali sakyti netiesą, bet to negalima vadinti melu. Vaikai iki 8 metų...
Kaip bandžiau tapti idealia mama. Ir kas iš to išė... Viena gera draugė laukiasi. Ir paprašė patarimo. Pradėjau galvoti ir prisiminiau savo pačios motinystės pradžią. Štai taip ir atsirado šis tekstas. Ga...
Kaip kovoti su pabaisomis po lova ir monstrais bal... Originalas Dauguma vaikų ko nors bijo. Tamsos. To, kas gyvena po lova. Tualeto. Svetimų žmonių. Nepažįstamų vietų. Nematyto maisto. Spintos. Balkono....
Kodėl mamai pavojinga būti tėčiu Situacija labai paplitusi. Tėtis arba silpno charakterio, arba jo apskritai nėra. Ir tada mama nutaria imtis jo vaidmens. Ji netgi elgtis ima kaip vyr...
Neleiskite, kad mokykla sulaužytų jūsų vaiką Nereikia iki mokyklos vaiko niekuo apkrauti. Jokių užsienio kalbų ir kitokio intelektualinio ugdymo. Iki 6-7 metų vaiko smegenys fiziologiškai nepasir...
Kodėl vaikai nemiega naktimis Visi mažų vaikų tėvai pergyvena, kodėl tie nemiega naktimis. Nenutrūkstamas, "normalus" naktinis miegas jau tapo "šventuoju Graliu" vaikų auklėjimo sf...