Visi nenusisekę santykiai veda tave pas vienintelį

Iš pradžių tu galvoji: „Šunsnuki, kaip tu galėjai?! Kam tu išvis atsigrūdai į mano gyvenimą? Kas tavęs prašė sugriauti viską, prie ko aš pratusi, tame tarpe ir mane pačią?“

Tu nekenti jo visa širdimi ir keiki paskutiniais žodžiais. Išmeti lauk jo daiktus ir išplauni po jo išėjimo visas grindis. „Negrįžk! Niekada nebandyk grįžti!“ – galvoji tu ir kas penkias sekundes žvilgčioji į telefoną. Tu nekenti jo už tai, kad myli, o dar labiau už tai – kad jis tavęs nemyli.

Tu nekenti savęs, nes visada tai žinojai, bet nenorėjai tuo tikėti. Tu žinojai, kad per skausmą ir per „negaliu“ reikia kurti santykius.

Ir kūrei… Su vienu, antru, trečiu… Ir kiekvieną kartą jie sakydavo: „Aš negaliu duoti tau to, ko tu nori“… Arba nieko nesakė ir pradingdavo patyliukais. Pas kitą moterį ar į kitą gyvenimą.

Ir tik dabar pagaliau tavo širdyje nebėra neapykantos. Tu daugiau nebepyksti. Tu dėkinga. Tu nuoširdžiai ir giliai dėkinga kiekvienam iš jų už tai, kad jis neužėmė tos vietos, kuri iš pat pradžių buvo skirta ne jam. Tuo metu, kai tu buvai akla pasauliui ir kurčia pačiai sau, kiekvienas iš tavo buvusių vedė tave pas tą vienintelį.

Savo nemeile jie parodė, kad tu pati savęs nemyli. Priekabėmis ir pretenzijomis jie mokė tave priimti pačią save besąlygiškai. Savo abejonėmis tavimi jie vertė tave patikėti savimi. Nesuteikdami palaikymo ir atramos, jie mokė tave būti savarankiška. Naikindami tavo savivertę, jie mokė tave ieškoti atramos savyje. Nuvertindami tavo pasiekimus ir reikalus, jie mokė tave jokiomis aplinkybėmis neprarasti to, kas tau svarbu. Neplanuodami su tavimi bendros ateities, jie vertė tave užsiimti tavo pačios ateitimi.

Ir šiandien tu jiems dėkinga. Iš visos širdies. Už tai, kad jų nėra šalia. Kad jie buvo išmintingesni ir jautresni už tave ir nepasiėmė to, kas buvo skirta ne jiems. Patys suprato, ar aplinkybės padėjo suprasti, bet šito nenutiko. Ir kaip gerai, kad nenutiko! Žaisliukus po žaidimo reikia sugrąžinti į savo vietas, ypač jeigu jie svetimi.

O kažkur arčiau stelažų su žaislais pabaigos laukia tai, kas tikra, gyva… Reikia tik turėti jėgų ir drąsos tai pasiekti.

Šaltinis